Internetinės TV laidos „Jūs ir Mes - Lietuva“ kūrybinė grupė

Romas Pletkauskas – Lietuvos kultūros veikėjas, dokumentinių filmų, TV laidų, renginių režisierius, operatorius,  prodiuseris. Lietuvos profesionaliosios estrados pradininko Antano Šabaniausko premijos komiteto ir fondo steigėjas, Klaipėdos universiteto televizijos įkūrėjas, Lietuvos garsių asmenybių atminimo įamžintojas, AVAKA Autorių gildijos narys.

1981-1988 m. Maskvos mokslo populiarinimo kino studijos (prie mokslinio tyrimo instituto „EKOS“) kino režisierius – statytojas. Dirbdamas kino studijoje taip pat režisavo kino koncertus ir kitus renginius Lietuvoje. 1988-1990 m. kūrybinio susivienijimo „Vaizdas“ direktorius ir režisierius. 1990-1997 m. valstybinio Klaipėdos dramos teatro direktorius. 1993-1998 m. Lietuvos teatrų vadovų ir menedžerių asociacijos prezidentas. 1994 m. kandidatas į Lietuvos kultūros ministro pareigas. 1997 – 2001 m. VšĮ „Klaipėdos mažasis teatras“ direktorius ir režisierius. 2001 – 2003 m. „Vakarų Lietuvos televizijos“ direktorius ir TV laidų režisierius. 2006 – 2015 m. Klaipėdos universiteto televizijos direktorius ir TV laidų režisierius. Daugumą savo projektų realizuoja bendradarbiaudamas su Viešaja įstaiga „RKR“.

Kristina Trumpulytė – prodiuserė. 2001-2003 m. „Vakarų televizijos“ administratorė, nuo 2003 m. Viešosios įstaigos „R K R“ (Renginiai-Kinas-Reklama) steigėja ir direktorė. Daugelio režisieriaus Romo Pletkausko dokumentinių filmų, maestro Antanui Šabaniauskui skirtų renginių ir koncertų prodiuserė. Hobis – sausas vėlimas, iš vilnos kuria įvairius žaislus, puošybą ir suvenyrus vaikams.

Karolina Etnerytė – teatrologė, TV laidų vedėja. Klaipėdos universitete 2015 metais baigė teatrologijos magistro studijas. 2011 – 2015 metais Klaipėdos universiteto televizijos laidos „Universitetai.lt“ vedėja (laida buvo transliuojama respublikiniu TV6 kanalu). Nuo 2015 metų Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų teatro režisierė ir mokytoja.

Andrius Juškevičius – žurnalistas, fotografas. 1990-1993 m. „Balticum TV“ informacinių ir publicistinių laidų redaktorius, 1993-2005 m. – dienraščio „Klaipėda“ korespondentas. 2002-2009 m. Vakarų Lietuvos televizijos informacinių, publicistinių laidų vedėjas, vėliau Klaipėdos universiteto televizijos redaktorius.

2005-2014 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausias specialistas. Pastaraisiais metais bendradarbiauja su Kretingos rajono laikraščiu „Švyturys“, Vilniuje leidžiamais žurnalais „Transportas“ bei „Aplinkosauga“.

Balio Juškevičiaus knygos „Teatro šviesose ir šešėliuose“, Aldonos Karečkaitės-Gostevos knygos „Tiesiai į Afrikos širdį“ ir režisieriaus Romo Pletkausko dokumentinių filmų redaktorius.

 

Laurynas Jonušas – operatorius, fotografas, skypixel.lt įkūrėjas ir vykdytojas. Reklamos, reportažų, švenčių, dokumentinių filmų, TV laidų operatorius ir montažo režisierius, taip pat specializuojasi į filmavimą iš oro. Filmavo „Delfi TV“, „Grynas TV“ laidas, montavo dokumentinį filmą „Pralenkę Laiką“, režisierius Romas Pletkauskas.

Saulius Gudas – operatorius, fotografas. Daugelio TV laidų, reportažų ir dokumentinių filmų operatorius, foto parodų autorius. Filmavo plačiai nuskambėjusias TV laidas „Skrajojantys ežerai“, „Po Baltų Lietuvą-padavimų žemėlapiai“, režisierė Nijolė Jačėnienė. Dirbo „Vakarų Lietuvos televizijos“ ir „Balticum TV“ operatoriumi.

Gintaras Kizevičius – kompozitorius. Nuo 1978 m. bendradarbiavo su kompozitoriumi G. Kuprevičiumi ir jo vadovaujama elektroninės muzikos grupe „ARGO“. 1982 m. Klaipėdoje su Gediminu Dapkevičiumi įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje elektroninės-eksperimentinės muzikos grupę-studiją „SOLARIS“. 1985 m. gilino kompozicines žinias pas kompozitorių Eduardą Artemjevą. Rengė koncertus bei dalyvavo alternatyvios elektroninės – akustinės muzikos projektuose.

Nuo 1993 m. Klaipėdos dramos teatro Muzikinės dalies vedėjas. Kuria muziką Lietuvos teatrų spektakliams, kino filmams, TV laidoms.

Ernestas Žvaigždinas – dailininkas. E. Žvaigždino tapybą galima vadinti širdies kalba, išreikšta teptuko štrichais drobėje. Savo kūrybines dirbtuves tapytojas vadina bažnyčia, o molbertą – altoriumi. Tapyba jam tampanti tarsi malda. Tapytojo nuomone, sukurti darbai neturi ilgai užsibūti dirbtuvėse, jie turi „gyventi“ parodose, kur jie pasikrauna lankytojų energija ir tampa šiltesni, visiškai kitokie. Parodose dailininkas dalyvauja nuo 1980 metų, yra surengęs personalinių parodų Lietuvoje, Danijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, JAV.

Parodos autorius prisipažino, kad savo siela yra Pamario krašto žmogus, kad myli šį kraštą, kad laikas nuo laiko jaučia poreikį ir būtinybę atvykti į Ventėje esančią savo sodybą, čia pabūti, pailsėti, pasigėrėti gamta, mariomis.

Internetinės TV laidos „Jūs ir Mes - Lietuva“ moksliniai konsultantai

Akad. prof. habil. dr. Vladas Žulkus – Lietuvos archeologas. Daugiausia tyrinėjo Klaipėdos senamiestį ir piliavietę. 1990 m. tapo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdoje direktoriumi. Pirmasis Lietuvoje pradėjo povandeninės archeologijos tyrimus. Dėstė Klaipėdos universiteto Istorijos katedroje. Nuo 1995 m. – docentas, nuo 2001 m. – profesorius. 2002 – 2012 m. Klaipėdos universiteto rektorius. I. Kanto universiteto garbės daktaras.

Nuo 2008 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2009 m. – UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinio ir techninio patariamojo komiteto narys. 2009 metų Lietuvos mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų srityse laureatas už fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų ciklą „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“ (kartu su Algirdu Girininku ir Audrone Bliujiene). Apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Nuo 2011 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. 2016 m. balandžio 3 d. V. Žulkui įteiktos Palangos miesto garbės piliečio regalijos. 2018 m. kovo 8 d. buvo išrinktas į Klaipėdos universiteto tarybą.

Prof. dr. Rimantas Balsys – Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – etnologija, mitologija, folkloristika. Išeido keturias monografijas: „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Sandaros, turinio ir poetikos ypatumai“ (2003); „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro“ (2006, antras leidimas – 2010); „Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai“ (2017); „Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos“ (2017); metodinę knygą „Pagoniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida“ (2015); parengė ir sudarė mokslo šaltinį „Konstantinas Bružas. Apie tai, kas neturi išnykti: XIXa. pabaigos – XXa. 8 dešimtmečio etnografinė Žemaitijos apylinkių medžiaga“ (2017); knygą „Stasys Vaitekūnas: nuo aušros iki saulėlydžio“ (2018, kartu su Vida Vaitekūniene).

Publikavo per 70 straipsnių lietuvių, anglų, rusų, ukrainiečių kalbomis recenzuojamuose Lietuvos ir užsienio žurnaluose, daugiau kaip 30 straipsnių kituose mokslo leidiniuose, apie 70 straipsnių įvairiose enciklopedijose ir žinynuose.

Prof. dr. Petras Bielskis – Lietuvos režisierius, teatrologas. 1953–1955 m. už antisovietinę veiklą kalintas Komijos lageriuose. 1956–1961 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. 1970–1980 m. Lietuvos TV režisierius. 1975 m. prie Menininkų rūmų Vilniuje įkūrė Novelės teatrą, iki 1985 m. jame režisavo. Nuo 1980 m. Klaipėdos universiteto (iki 1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetas) dėstytojas, nuo 1991 m. Teatro pedagogikos katedros vedėjas; nuo 1986 m. docentas, 2000 m. Balio Sruogos , 2001 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus premijų laureatas, nuo 2010 m. profesorius.

2008 m. Šilalės raj. Garbės pilietis. 2009 m. išrinktas pilietiškiausiu klaipėdiečiu. 2014 m. suteiktas Kklaipėdos Kultūros magistras. 2015 m. vasario 27 d. apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos aukščiausiu garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. 2017 m. Laukuvos Garbės pilietis.

Doc. dr. Jonas Bukantis – kalbotyrininkas. 1975 m. pradėjo dirbti Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų Literatūros ir kalbų katedroje dėstytoju. Dėstė lietuvių kalbos fonetiką, dialektologiją, kalbotyros įvadą, bendrąją kalbotyrą ir kitus dabartinės lietuvių kalbos dalykus. 20 metų vadovavo studentų dialektologinėms ekspedicijoms Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte.

Nuo 1990 m. iki 1992 m. dirbo Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir gamtos mokslų, nuo 1992 m. iki 1997 m. – Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu. Dirbo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentu. Mokslinių tyrinėjimų kryptis – fonetika ir žemaičių (ypač Klaipėdos krašto) tarmės. Paskelbta virš 20 šios srities darbų.

Buvo ilgametis Klaipėdos universiteto leidinio “Tiltai” redkolegijos narys, Klaipėdos universiteto senato narys, Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys, Klaipėdos žemaičių kultūros bendrijos seniūnas, Žemaičių akademijos narys ir Mažosios Lietuvos akademijos narys.

Doc. dr. Vacys Vaivada – lietuvių istorikas, visuomenės veikėjas. Nuo 1993 dirba Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute (iki 2003 m. Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras), nuo 1995 dar dėsto ir Klaipėdos universitete; docentas (2010 m.). Žemaičių kultūros draugijos vienas steigėjų (1988 m.). 2006–2009 m. Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas. 2010–2013 m. Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto, nuo 2013 Komiteto biuro narys. Tiria konfesionalizacijos procesus Vakarų Lietuvoje.

Parašė monografijas „Žemaitijos istorija“ (su kitais, 1997 m.), „Katalikų Bažnyčia ir Reformacija Žemaitijoje XVI a: esminiai raidos bruožai“ (2004 m.). Parengė istorinio šaltinio mokslinę publikaciją Juozapo Mykolo Karpio „Ganytojiškas laiškas Žemaičių vyskupijos dvasininkams“ (su A. Pacevičiumi, 2013 m.).

Internetinės TV laidos „Jūs ir Mes - Lietuva“ partneriai

KU logo
IEVOS Biblioteka